LIT

Mėsos mokykla

Mėsos nauda

Maistas – gyvybės šaltinis. Tinkamas maistas – puikios sveikatos šaltinis.

Dėliodami kasdieninį savo racioną vargu ar galvojame kiek jame vitamino B ar vitamino D, o kiek amino rūgščių, kiek polinesočiųjų riebalų rūgščių. Dažniausiai (o tai ir teisinga) galvojama ar tai bus skanu, ar patiks man, ar patiks mano artimui.

Ar yra kokia paslaptis? Ne, paslapties nėra, yra nuo seno žinoma tiesa: kuo įvairesnis maisto produktų pasirinkimas, kuo saikingesnis jų kiekis, tuo daugiau naudos sveikatai.

Mitybos specialistai ieško būdų kaip patraukliai, suprantamai paaiškinti kiek kokio maisto produkto turėtume įtraukti į kasdieninį valgiaraštį, kad gautume visas reikalingas sveikatai palaikyti maistines medžiagas. Vienas tokių būdų – maisto parinkimo piramidė.

Lietuviškos maisto parinkimo piramidės antrąjame aukšte įsikūrę pieno produktai, aliejus, riešutai ir mėsa. Nurodoma, kad šių produktų reikia vartoti kelis kartus per savaitę arba kasdien, bet saikingai.

Kuo naudinga mėsa?

Vitaminai

Mėsa turtinga B grupės vitaminais: tiaminu (B1), riboflavinu (B2), pantoteno rūgštimi (B5), niacinu (B3), folio rūgštimi (B9), piridoksinu (B6), kobalaminu (B12). Visi B grupės vitaminai yra būtini žmogaus organizmui. Jie yra eilės fermentų sudėtinė dalis, dalyvauja medžiagų apykaitos ir kitose reakcijose. Jeigu maiste trūksta B12, folio r., vitaminoB6, kraujyje padidėja homocisteino kiekis, kuris yra rizikos veiksnys širdies kraujagyslių ligoms bei insultui išsivystyti.

Mineralinės medžiagos

Cinkas svarbus augimui, audinių atsinaujinimui ir žaizdų gijimui. Žinoma cinko reikšmė reprodukcinei bei imuninei sistemoms. Mėsa įvardijama kaip turitngas cinko šaltinis.

Geležis

Ši mineralinė medžiaga reikalinga hemoglobino gamybai eritrocituose, taip pat būtina imuninės sistemos veiklai, medžiagų apykaitai.

Su maistu gauname geležį dviejose formose: hemo geležis ir ne hemo geležis. Žmogaus organizmas geležį gali įsisavinti abiejomis formomis, tik heno geležies įsisavinama apie 35%, o ne hemo geležies apie 10%. Mėsa – hemo geležies šaltinis.

Riebalai

Riebalai – koncentruotas energijos šaltinis žmogaus organizmui, jie reikalingi riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimui, suteikia maistui skonį, kvapą. Mėsoje riebalų yra 10-40%. Įsisavinama 80-96% riebalų. Mėsos riebaluose yra sočiųjų, ir nesočiųjų riebalų rūgščių. Nors riebalai būtini, tačiau jų perterklius gali būti daugelio ligų priežastimi. Rekomenduotina rinktis mažiau riebalų turinčią mėsą.

Baltymai

Mėsos baltymai įvardijami kaip „visaverčiai“. Juose yra visų reikalingų amino rūgščių. Mėsos baltymai puikiai įsisavinami – net iki 98%.

Kitos maistinės medžiagos

Mėsa puikus karnitino, karnizino, omega3 ir omega6 maistinis šaltinis. Visos šios maistinės medžiagos dalyvauja energijos apykaitoje, svarbios kaip antioksidantai.

Maisto produktai, kuriuose daug įvairių maistinių medżiagų, o sąlyginai nedaug kalorijų vadinami didelės maistinės vertės produktais. Todėl planuojant mitybą , tokių produktų reikia įtraukti. Neriebi mesa yra didelės maistinės vertės produktas.

 

Doc. dr. Edita Gavelienė, gydytoja dietologė